vienišuolis

vienišuõlis, -ė adj. (2) 1. kuriam būdinga vienatvė: Ir mistikė ji buvo menka, kaip ir didžiuma vienišuolių žmonių rš. 2. atokiai nuo kitų esantis, atskiras, pavienis: Vienišuolių kalnų kraštovaizdis GTŽ.